Idomiai cia viskas klostosi :D Net nepajunti kaip vaikai uzauga ir kaip kiti seimas sukuria :]] Kalbant rimtai tai puske turi berniuka, teta irgi susirado antra puse, taciau as kazkaip forever alone :D Gal todel, kad noriu ne tupos merginos :] Arba as esu per tupas , kad kazkam patikciau :))
Rytoj vaziuojam i kazkoki laidos filmavima, reikes ivertinti dvieju finalistu patiekalus. Nezinau kiek ten laimetojas gaus pinigu, bet jei neklystu daugiau nei 50k$
Siandien mokykloje vyko Leo chef of the day. Is Leo ismokau daug geru dalykeliu. Zmogui jau per 45 metus, bet ne tame esme. Esme tame, kad sitas zmogus niekad nepraranda humoro jausmo, daug sypsosi, visada pagelbeja net jei ir pats nespeja savo dalyku padaryti. Sutikau pirma kart gyvenime toki nuosirdu zmogu. Siandien jis manes paklause kodel ale as ne nuotaikoje (einant i subway stoti) as atsakiau, kad net pats nezinau :] Tada pasakiau, kad jei dirbciau kaip jis turbut numirciau po pirmo menesio :]] O jis dirba labai daug. Tiek zmogus dirba jog neturi kada miegoti. Dirba diena, nakti, ryte vakare. Kartais pamiega 1-2h per para. Kartais jei diena kaip si . t,y egzamino diena miegoti zmogui isvis neteko. Ji dirba daug ir sunkiai, turi ismoketi paskola kuria pasieme filipinuose namui, tai pat islaiko motina ir broli berods, kurie gyvena ten pat. Taip, kad vyrukas jau neturi gyvenimo berods 3 ar 4 metus. Are juoda darba, bet niekada neaaiskina kaip jam blogai. Miego trukumas labai didelis, tai visada matosi koledze. Zodziu paskendes skolose, dar arti liko 3 metai kiek sake.. Trys suknisti metai... Visad su juo einu i ta pacia subway stoti kurioje issiskiriam ir kiekviena kart tenka praeiti pro elgeta kuris praso pinigu. Esme, kad tas elgeta sedi metai is metu ant to paties gatves kampo ir praso pinigu is zmoniu. Kas bjauriausia zmones duoda pinigu. Stai Leo pinigu reikia labai, taciau jis nesedi ant gatves ir nepraso.
Jei ateinu i koledza pavarges del to jog vakar velai praziurejau filma, ar prazaidziau su pc kaip as galiu aiskint , kad as pavarges. Kai salia zmogus kuris turi stipresne valia nei mano zinomu zmoniu kartu sudejus. Siaip tai labai gaila man jo. Kaip tik snd pasakius jam , kad jai taip dirbciau numirciau po menesio. Jis atsake : As turiu mylet, turiu megautis tai ka turiu. Sis zmogus moka dziaugtis paprastais dalykais. Kai taip pasake tikrai persmeige kiaurai tiesa sakant :)
Dievaz jam 45 metai, jis neturi nei asmeninio gyvenimo, nei seimos, vaiku, tevas neperseniausiai mire nuo sirdies smugio.. Ka jau kalbeti apie moteri. Jis neturi laiko net gi kada miegoti. Kartais kiek pasakoja neapsimoka grizti namo , nes reikia vaziuoti i kita vieta tad tenka miegoti tarkim prekybos centre ant suoliuko 1h arba 2. Esme tame, kad zmogus normalus, pats puikiai supranta kaip viskas yra apgailetina taciau nenuleidzia ranku.
Paklausus ar zaidzia loterijoje sake jog perka kiekviena treciadieni bilieta, tai atsakiau , kad keistu diena :D
Laimejes pinigus Leo nupirktu visiems kelione aplink pasauli su Kruiziniu laivu, kuom as neabejoju jog taip butu.
Po sio vyruko nelabai sugebu aiskint ir gailet saves :D Nebent tiems kurie ta pati daro :]]
Peace I'm out.

- Davidazz @ Deividas
- Toronto, Ontario, Canada
- Jaunas & kvailas. Gyvenime stengiausi būti doras... Spėkit kas iš to išėjo... : }
Blog'o Archyvas
Meilė tai:
Tai noras staugti šiltą lakštingalų naktį žiūrint į žvaigždes,
Tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia,
Tai žiūrėti kiaurai sieną per paskaitą,
Tai žibučių puokštė, suskinta šypsantis ir žinant kam ją dovanosi,
Tai pirmoji nevarginanti bemiegė naktis,
Tai noras krauju ant sienos rašyti jos vardą,
Tai šokis lietuje skambant tik lašų muzikai,
Tai noras kartu turėti vaikų,
Tai mokėjimas išgirsti jos daiktų pasakojimus,
Tai pasiutusiai lėtos vienatvės valandos, jai užtrukus grįžti,
Tai smulkmena, gauta vasario 14-ąją,
Tai noras valandų valandas stebėti ją miegančią,
Tai gebėjimas pažinti jos žingsnius laiptinėje,
Tai noras drauge tylėti,
Tai kąsnis per pusę,
Tai gėlė, nupirkta be jokios progos,
Tai Naujųjų metų sutiktuvės dviese,
Tai vakarienė prie žvakių, kai nėra nei žvakių, nei vakarienės,
Tai noras kartu pasenti,
Tai suvokimas, kad jau nebijai mirties,
Tai jausmas, be kurio pasaulis būtų nespalvotas...
Tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia,
Tai žiūrėti kiaurai sieną per paskaitą,
Tai žibučių puokštė, suskinta šypsantis ir žinant kam ją dovanosi,
Tai pirmoji nevarginanti bemiegė naktis,
Tai noras krauju ant sienos rašyti jos vardą,
Tai šokis lietuje skambant tik lašų muzikai,
Tai noras kartu turėti vaikų,
Tai mokėjimas išgirsti jos daiktų pasakojimus,
Tai pasiutusiai lėtos vienatvės valandos, jai užtrukus grįžti,
Tai smulkmena, gauta vasario 14-ąją,
Tai noras valandų valandas stebėti ją miegančią,
Tai gebėjimas pažinti jos žingsnius laiptinėje,
Tai noras drauge tylėti,
Tai kąsnis per pusę,
Tai gėlė, nupirkta be jokios progos,
Tai Naujųjų metų sutiktuvės dviese,
Tai vakarienė prie žvakių, kai nėra nei žvakių, nei vakarienės,
Tai noras kartu pasenti,
Tai suvokimas, kad jau nebijai mirties,
Tai jausmas, be kurio pasaulis būtų nespalvotas...
Skaitliukas
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą